Kaip pasiūlyta 2023 mokesčių reforma (mokesčių didinimas individualiai dirbantiem) paveiks programuotojus, dirbančius pagal individualią veiklą? Ir ką daryti?
Kątik rašiau apie individualios veiklos mokestinį patrauklumą programuotojams. Ir še tau, kad nori – užsimojo šitai “sutvarkyti”. Ar baisu? Ne, nelabai. Pagrinde todėl, kad nelabai tikiu, jog tai įvyks. Jei įvyks, tikrai liks būdų optimizuotis mokesčiams per kitas veiklos formas. O jei kartais valstybė šautų sau į kojas, yra variantų mokesčius mokėti šalyse su palankesnėmis mokestinėmis sistemomis. Blogiausiu atveju atsirastų biurokratinių nepatogumų.
Bet, apie viską iš eilės.
Siūlomų pokyčių poveikis programuotojams
Daug viešoje erdvėje buvo skaičiavimų, kaip mokesčių didinimas paveiks žemų pajamų atstovus. Į ten nesileisiu – man įdomiau, kas būtų jeigu būtų, jei tai paveiktų vidurinės klasės kategoriją, kuriai save priskiriu (taip, ~10k per mėnesį yra vidurinė klasė, tai nėra labai turtingi žmonės).
Pirmiausia, nupieškime analizuojamo individualiai dirbančio programuotojo paveikslą.
Programuotojas, dirbantis užsienio įmonei, mokantis mokesčius pagal individualią veiklą:
- Pajamos: 100k–200k
- Realios išlaidos veiklai: 0
- Menamos išlaidos veiklai: 30% nuo pajamų
- Pensijai papildomai per Sodrą nekaupia (kodėl – rašiau anksčiau)
2023 metais paveikslas tokiam programuotojui būtų pagal pajamas (matematiką žiūrėkite ankstesniame poste):
Matome, kad mokesčių tarifas žemesnėm pajamom yra 22.79 ir įsijungus Sodros lubom, jis ima mažėti. Atlyginimo į rankas rėžiai čia gan platūs – nuo 6.5k/mėn iki 13.7k/mėn.
Pasiūlymų didnti mokesčius pradiniam reformos variante yra daug. Pažiūrėkime į esminius, kurie aktualūs programuotojam, dirbantiem pagal individualią veiklą.
- 5% GPM tarifas pajamom viršijančiom 101k (60 VDU)
- 0% menamom išlaidom – vadinasi apmokestinamos būtų visos pajamos. Šitai iškart pakelia efektyvų GPM tarifą nuo 10.5% iki 15%. Našta visiems programuotojams iš karto kiltų 4.5% vien nuo šito.
- Sodros lubų kėlimas nuo 43 VDU (2023 ~72k) iki 60 VDU (~101k)
- Nedarbo draudimo įmoka 1.31%
- 2025 bazinis GPM tarifas kiltų iki 17%, 2026 iki 20%.
Kas iš to gautųsi mūsų programuotojui? Galim paskaičiuoti tik apytiksliai – VDU kils, Sodros lubos irgi kils. Dėl to kils ir papildomo 5% GPM riba. Naudosiu 2023 VDU.
Pradėkim nuo 2024.
Iš karto matom, kad programuotojam mokestinė našta išaugtų ~10% ir atlyginimai sumažėtų daugiau kaip 1000 EUR per mėnesį.
Ar 1k-1.7k per mėnesį yra daug? Man tai yra pakankamai daug. O pažiūrėjus plačiau, paėmus metinį 11-20k prieaugį, sudėjus jį su iki tol sumokamais mokesčiais 34k-56k, gavus 45k-76k – tikrai būtų galima kažką susigalvoti.
Net ir su dabartiniais 34k-56k tikrai galima kažką susigalvoti, bet mokesčius mokėti juk reikia!
Einam toliau.
Ir finalas.
Galiausiai, mokestinė našta išaugtų bent 15%, būtų šiek tiek kreivo progresyvumo tarp 110k ir 120k. Nuostoliai šiandieninėm pajamom būtų 1.3k – 2.6k per mėnesį.
Įdomu pastebėti, kad vis tiek pajamoms augant mokestinė našta mažėja. Kas yra gerai – taip ir turi būti. Tik ribinis dydis iki kurio mažėja galiausiai bus 27%. Dėl 20% bazinio GPM plius 7% GPM virš ~200k. Nemanau, kad tokiu atveju Lietuva gali likti patraukli labai aukštų pajamų atstovam su efektyviu 27% tarifu (ok, pasyviom pajamom būtų 15%+7%=22%) versus dabartiniu 10.5% veiklai ir 15% pasyviom pajamom.
Mokesčius mokėti reikia
Visada mokesčius mokėjau sąžiningai. Suprantu kodėl visi turime mokėti mokesčius. Noriu mokėti mokesčius ir toliau ir noriu, kad ir visi kiti juos mokėtų.
Noriu mokesčius mokėti Lietuvoje. Noriu, kad mokytojai, gydytojai, policininkai ir visi kiti valstybės tarnautojai iš mano sumokamų mokesčių turėtų orų atlyginimą.
Noriu, kad pensijos pas mus būtų kaip vakaruose, bet tuo pačiu suprantu, kad mes neturime tos prabangos kurią turi vakariečiai – mes pradėjom nuo nulio prieš 33 metus. Mūsų pensininkai neturi sukaupę savo pensijos ir ją turime mokėti mes – dabartiniai mokesčių mokėtojai. Tuo pat metu turime ir pasirūpinti savo oria senatve – privalome kaupti tam, kad patys turėtumę tą prabangą, kurią dabar turi vakarų pensininkai.
Hell, ne tik kad noriu, bet manau kad yra gyvybiškai būtina kelis kartus didinti valdžios pareigūnų atlyginimus pirmiausia, kad būtų mažiau paskatų vogti ir, kad būtų daugiau paskatų protingiem žmonėm ateiti į politiką ir sutvarkyti neefektyvų dabartinį biurokratinį aparatą. Vilniaus meras ar Seimo narys oficialiai uždirba vos apie 2200 EUR/mėn. Tai yra niekingai mažai ir tai reikėtų dauginti bent iš penkių.
Nenoriu, kad kaimynas turėtų mokėti daugiau negu moku aš – tai nėra sąžininga. Bet yra ir riba, iki kurios aš galiu sau leisti mokėti. Kaip ir yra riba, iki kurios galiu sau leisti išlaidas kitiems dalykams. Pinigais nesišvaistau. Kai kažkas pasidaro per brangu, to kažko visada yra mėginama atsisakyti.
Taip jau pasaulyje yra, kad tas, kas pinigų turi daugiau, tas visada turi daugiau variantų kaip susitvarkyti savo mokesčius. Ir niekas niekur neišsprendė ir niekada neišspręs problemos, kur “turtingi sumoka per mažai mokesčių”. Iki turtingo man dar labai toli, bet moderniame pasaulyje riba, nuo kurios įgijamas didesnis lankstumas yra žymiai žemesnė nei buvo bet kada anksčiau.
Su šituo reikia gyventi – komunizmo pas mus niekada nebus.
Vietoj bandymo nubausti sąžiningai (sąlyginai didelius) mokesčius mokančius ir didelę vertę kuriančius specialistus, taip mažinant jų motyvaciją ir atbaidant potencialiai pritraukiamus užsienio specialistus (ir jų mokesčius), reikėtų toliau juos motyvuoti patrauklia, mažai biurokratine aplinka, apie tai garsiai komunikuoti ir pritraukti užsienio specialistus mokėti mokesčius Lietuvai.
Motyvacija mokesčiams
“Galėtų jie ir daugiau prisidėti” – dažnai sakoma. Galėtų. Galėčiau aš keliais tūkstančiais daugiau mokėti mokesčių, ir vis tiek gyvenčiau oriai. Galėčiau aš daug ką, bet vien dėl to kad kažką galėčiau, nepuolu to daryti. Su pinigais reikia elgtis protingai.
Mokesčiams mokėti reikalinga motyvacija, ne tik botagas.
Nėra keliamas klausimas, kodėl tiek daug mokesčių yra nesurenkama ir kaip tai spręsti, o vietoje to bandoma eiti iš biurokratinės perspektyvos lengviausiu keliu. Ekselio langelyje pakeitus tarifą, užsidega gražūs skaičiukai, kaip pasipildys biudžetas, ir yra įsivaizduojama, kaip visi, kurie iki šiol sąžiningai mokėjo ims ir sumokės +10%. Problem solved. Bet ar tikrai?
Pamačiau naują tarpusavio skolinimo platformą, kur rodo 20%+ metinę investicijų gražą, tai sumesiu ten visus savo pinigus ir jau tuoj tuoj būsiu turtingas. Ane?
Neprideda motyvacijos ir išlendantys skandalai (naujausias yra apie savivaldybes), kaip pinigai yra iššvaistomi ar “įsisavinami” (išvagiami). Būtent per tokius fintus (o čia juk tik ledkalnio viršūnė) sumokėti mokesčiai galiausiai nenueina ten kur turėtų. Ir problema tada yra ne tame, kad surinktų mokesčių yra per mažai.
Viršutiniam perskirstymo lygmeny, gal viskas ir atrodo gražiai. Bet nusileidus kiek žemiau, vyksta pinigų įsisavinimai.
Kuodis paskutiniu metu kalba, kaip neva tai tokie kaip aš vagia iš valstybės. Bet yra nevisai taip – tai valstybė šiuo metu vagia iš savęs, arba iš mūsų visų – mokesčių mokėtojų.
Deja, bet šiuo metu valstybės biurokratinis aparatas yra kaip asocialus, finansiškai neraštingas asmuo – jis gauna pašalpą (arba atlyginimą) ir tą pačią dieną viską prageria (arba pralošia, arba dar geriau – “pravažinėja”). Ir tada jis amžinai neturi pinigų. Jei tokiam asmeniui duosi daugiau pinigų, jis nuo to netaps nei raštingu, nei turtingu. Jis tiesiog daugiau gers ir daugiau pragers. Didesnė problema yra ne pinigų kiekyje, o (ne)gebėjime turimus pinigus efektyviai panaudoti.
Tol, kol biurokratinis aparatas neišmoks su mūsų pinigais elgtis atsakingai ir efektyviai, kol egzistuos dabartinė korupcija, kol nebus aiškios ir skaidrios komunikacijos kaip ir kam ir kodėl esami pinigai yra panaudojami, kol kalti ir “vagys” bus tie, kurie šiandien sąžiningai moka mokesčius, tol motyvacijos mokėti mokesčius nebus. Ką jau kalbėti apie motyvaciją mokėti daugiau mokesčių.
Iš ko seka, kad mokesčių didinimas tiesiog negali duoti norimo efekto – jei žmonės neturės motyvacijos mokėti daugiau, jie ras būdų kaip daugiau nemokėti (ar optimizacijos keliu, ar vengimo/slėpimo keliu). Kai kurie gali iš viso nustoti mokėti.
Susitvarkykime pirma su tuo ką turime, išmokime efektyviai panaudoti tai ką surenkame. Tada parodykime kaip tvarkomės, kur ir ko trūksta ir tada kalbėkime apie kažkokį socialinį kontraktą – tarkimės, kaip mes galėtume prisidėti ir situaciją pagerinti.
Pasakymas, kad kažkas turi mokėti daugiau todėl, kad kažkas kitas moka daugiau nelabai veikia. Pavyduoliams, kurie moka (per) didelius tarifus – gal nuo to ir smagiau (smagiau kai kaimynui kažkas blogo nutinka, nei kai pačiam kažkas gero nutinka).
Lietuvoje veikiančioms IT įmonėms, kurios dėl gerokai per didelės (~42%) mokestinės naštos samdomiem darbuotojam yra nekonkurencingos ir negali pritraukti pasaulinio lygio talentų niekaip nepadės kenkimas programuotojam, dirbantiem savarankiškai. Kol darbo santykių našta bus tokia didelė, jie neis dirbti pagal sutartį. Jie ras būtų kaip mokesčius toliau optimizuotis iki priimtino lygio.
Mokestinė sistema Lietuvoje nėra nei ideali, nei sąžininga. Galima ją padaryti “sąžininga” ir “lygia” ant popieriaus ir užsidėti varnelę, kad viskas pas mus jau gerai, ir jau komunizmas – visi turi mokėti lygiai (o turtingesni dar lygiau). Bet čia yra panašiai, kaip bulbafiurerio sprendimas infliacijai, uždraudžiant didinti kainas.
Ką daryti?
Ramiai. Kiekvienais metais bandoma čia pakelti šaršalą (gal tik per pandemiją buvo ramiau), bet iki šiol dar nelabai kas gavosi. Šitie pasiūlymai liečia daug daugiau nei programuotojus – liečia ir labai mažų pajamų gavėjus, ir labai didelių pajamų gavėjus. O kur didelės pajamos, ten didesnė ir įtaka. Be to, valdžioje yra net dvi liberalios partijos, kurios tiesiog negali pritarti tokiam mokesčių didinimui ir kenkimui vidurinei klasei.
Kol kas – ramiai.
Pirmiausia reikia sulaukti Liepos, iki kada mokestiniai pakeitimai turi būti priimti, kad galėtų įsigalėti nuo 2024 metų. Jei kažkas ir keisis, tai tikrai ne tokia apimtim, kaip buvo pradiniame pasiūlyme.
Kai bus aišku, kas konkrečiai pasikeičia, ir jei tai turės neigiamą įtaką pajamom – įsivertinti, ar tai yra reasonable konkrečiu atveju. Procentu, kitu ir taip mokestinė našta mum vis auga dėl didėjančio VDU ir didėjančių Sodros lubų – kasmet paburbu ir moku toliau.
Nueiti į mokamą konsultaciją su buhalteriu, įsivertinti pajamas ir variantus. Net jei niekas ir nesikeistų – tą padaryti kartas nuo karto visada yra naudinga – gal yra galimybių mokesčius optimizuotis. Gal apsimoka pereiti į kitą veiklos formą, ar kitokiu būdu išsimokėti pelną, ar dar kokių variantų yra. Specialistas pakonsultuos geriausiai.
Bet kokiu atveju, bus dar pusmetis laiko susitvarkyti reikalus. Tikėtinas variantas, kad nieko čia baisaus nebus ir nieko daryti nereikės. Jei visgi kažkas blogo bus – pirma opcija kogero bus optimizuotis mokesčius vietinėmis priemonėmis ir toliau juos mokėti Lietuvoje.
Jei to padaryti iki toleruotino lygio įmanoma nebus – per pusę metų tikrai galima išsiaiškinti rezidavimo svetur variantus ir susitvarkyti rezidenciją ten, kur mokestinė aplinka yra palankesnė.
Jeigu bus nuspręsta, kad 20% (mind you, absoliučiais skaičiais tai yra daug daugiau nei vidutinis mokėtojas sumoka darbo santykių mokesčių) iš programuotojų Lietuvoje yra per mažai, tai vien kai kuriose kaimyninėse šalyse savarankiškai dirbantys programuotojai moka iki 15% mokesčių. Yra Europos Sąjungoje šalių, kur su mažai biurokratijos galima mokėti iki 7.5% nuo visų pajamų. Variantų yra. O kol kas – palaukime.