Arba kiek uždirba, ir kiek uždirbo anksčiau programuotojas Lietuvoje? Programuotojo atlyginimo istorija per paskutinius 16 metų.
Anksčiau rašiau apie programuotojų atlyginimus Lietuvoje, apie pilką, niūresnę už realybę statistiką, ir apie tikruosius skaičius.
Šįkart pasidalinsiu savo atlyginimo augimo kelione per visą karjerą iki šiol, bei apie artimos ateities perspektyvas.
Šiame įraše daugiau žiūrėsiu į skaičius. Ką dariau, ko išmokau, ir ką patariu daryti kitiems programuotojams, kad atlyginimas sparčiai augtų, parašysiu vėliau atskirai.
Mano atlyginimo istorija
Susivedžiau savo atlyginimo istoriją pamėnesiui nuo karjeros pradžios. Tik atlyginimo, mokamo pinigais – be opcionų, be akcijų, kurios kartais būdavo pridedamos “ant viršaus”.
Paprastumo dėlei, daugiau nei dešimtmečio senumo skaičius paapvalinau ir pritempiau prie metų ribos. Taip pat, ten kur buvo mokami piniginiai bonusai kažkuriuo metu metuose, tuos bonusus išskaidžiau pamėnesiui. Manau bendro vaizdo tai labai neiškreipia ir nekeičia fakto, kad pradėjau dirbti už 1000 litų per mėnesį (į rankas), tada 1500 litų, tada 3000 litų (pastebėkite – atlyginimas padvigubėjo!) ir taip toliau…
Pradiniai skaičiai eurais dabar atrodytų visai juokingai: ~289.7 EUR/mėn į rankas pačioje pradžioje, tada ~434.55 EUR/mėn, tada ~869.10 EUR/mėn ir taip toliau…
1000 EUR/mėn į rankas psichologinę ribą viršijau tik 2012 metais – penktaisiais savo karjeroje. Tokia karjeros pradžia visai nieko įspūdingo nežadėjo.
Tačiau atlyginimas sėkmingai toliau augo. Prieš lendant giliau į skaičius, dalinuosi kasmėnesiniu NET (į rankas)/GROSS (ant popieriaus) atlyginimo grafiku iki šių dienų:
Na taip, dabar sekasi ganėtinai neblogai. Jei žemiau esantis video 2012 metais daug kam galėjo kelti pyktį ir skambėti absurdiškai, šiandien man jis kažkaip labai rezonuoja. 10k per menėsį į rankas atrodo labai normalu ir visai neįspūdinga, ir tikrai nėra labai daug.
Žinoma, tai yra gerokai daugiau, nei rodo programuotojų darbo užmokesčio statistika, bet kaip rašiau anksčiau, taip yra todėl, kad darbo užmokesčio statistika ignoruoja ir neįtraukia sėkmingai savarankiškai dirbančių nuotoliu užsienio įmonėms.
Tikrai yra uždirbančių ir daug mažiau, ir daug daugiau. Yra uždirbančių daugiau ir turinčių daug mažiau metų patirties, o yra uždirbančių daug mažiau ir sukaupusių daugiau metų patirties, o ir šiaip gabesnių ir geresnių programuotojų nei aš.
Ką tikrai supratau per karjeros metus – buvimas geru specialistu, ir gebėjimas save brangiau parduoti yra du skirtingi dalykai. Vienas kitam padeda, bet ne visada geras specialistas dirbs už geriausią galimą atlyginimą, ir atvirkščiai.
Pažiūrėkime į skaičius
Dabar, pažiūrėkime į metinį atlyginimą ir jo kitimą.
Pirmais karjeros metais augimas buvo gan įspūdingas – 50%, tada 100% padidėjimai. Gal dėl to, kad buvau paėmęs labai žemą startą ir pradinis atlyginimas buvo juokingai mažas net ir tiems laikams. Bet, dariau taip, kaip daryčiau ir šiandien, ir kaip patarčiau kitiems – kol nėra patirties ir įrašų CV, kabintis už bet ko, ir nuo ten spirtis aukštyn.
Kiti didesni šuoliai buvo 2013 (+60%) ir 2016 (+73.52%) metais.
Taip pat 2020 metais turėjau 13.28% sumažėjimą.
Kitais metais pokyčiai dažniausiai buvo irgi gan padorūs >10%, >20% , bet ne tokie įspūdingi. Bendrai paėmus, atlyginimas visada gan sėkmingai augo.
Psichologinę 100k per metus ant popieriaus ribą peržengiau 2018 metais, o 100k per metus į rankas – 2021 metais.
Nuo karjeros pradžios, atlyginimas į rankas padidėjo ~34.5 kartus, o atlyginimas ant popieriaus – ~25 kartus.
Taip pat čia negalima nepastebėti labai aiškaus lūžio 2016 metais.
Kas čia įvyko?
Iki 2016 metų mokestinė našta buvo stabilūs 42% – čia aš ramiai dirbau samdomą darbą. Tačiau 2016 metais, mokestinė našta pakrito iki 21.18%, ir nors atlyginimas ant popieriaus pakilo “tik” 27.55%, atlyginimas į rankas šovė aukštyn 73.52%!
Žinoma, čia įvyko mano išėjimas iš samdomo darbo pagal darbo sutartį vietinėje rinkoje ir prasidėjo mano, kaip konsultanto/freelancerio kelionė dirbant užsienio darbdaviam ir jau mokant mokesčius savarankiškai pagal individualią veiklą.
Toliau, mokestinė našta augant pajamom šokinėjo tarp 18+% ir 20+%. Taip buvo ir yra todėl, kad kasmet auga Sodros lubos, kurios yra pririštos prie Seimo kasmet patvirtinamo vidutinio atlyginimo šalyje dydžio. Šis dydis kasmet auga, todėl kasmet auga ir lubos, virš kurių nebereikia mokėti Sodrai dirbant pagal individualią veiklą (43 VDU).
Todėl, jei pajamos neauga, arba auga nepakankamai sparčiai, mokestinė našta bėgant metams gali padidėti, o realus atlyginimas į rankas – sumažėti. Apie tai kiek žemiau.
Dar pasidalinsiu kasmetiniu atlyginimo augimo grafiku.
Čia matosi kaip 2016 metais mėlyna NET linija priartėja prie nuosaikiau augančios raudonosios GROSS linijos.
Tačiau taip pat matosi, kaip pajamoms didėjant, mokestinės žirklės (tarpas tarp linijų) vis plečiasi ir mokesčių bet kokiu atveju yra sumokama vis daugiau. Šitą reikia gerai įsižiūrėti tiems, kurie skuba smerkti daugiau uždirbančius, kad neva jie nemoka mokesčių, arba sumoka mažiau nei tie, kurie uždirba mažiau. Tai tiesiog yra netiesa.
Progresiniai mokesčiai tas žirkles gerokai išplėstų – bet čia yra būtent tai, kas yra nesąžininga – bausti už sėkmę.
Artimos ateities perspektyvos
2023 mokesčių reforma, kuria buvo norima įtikti baubiančiai miniai ir nubausti daugiau uždirbančius, kaip galima buvo tikėtis, patyrė fiasko ir iš jos gavosi šnipštas.
Vadinasi, dirbantys su individualia veikla dar metus, ar keletą, gali būti saugūs. Tačiau, kartu su infliacija, augančias pajamas dirbantiems individualiai, valgo ir bet kokiu atveju auganti mokestinė našta dėl nuolat neišvengiamai augančių Sodros lubų.
Mano atveju šiemet yra tokie metai, kai atlyginimas kol kas nepaaugo (ir nesumažėjo). Todėl ateinančiais metais projektuoju sau tuos pačius 150k. Žinoma, visada metų eigoje gali kažkas nutikti ir skaičiai pasikeisti į bet kurią pusę. Tačiau dabartinėmis nuotaikomis, pesimistiniu scenarijumi, kurį laikysiu baziniu (idant netektų nusivilti), projektuosiu dabartinį atlyginimą.
Kas bus, jei atlyginimo nepasididinsiu? Su 2024 metų VDU vertėm, didinančiom Sodros lubas, bus šitaip:
Atlyginimas į rankas sumažės 1.52%, arba 1826.25 EUR per metus, arba ~110 EUR per mėnesį.
Atrodytų, kas tas papildomas 100 EUR man, uždirbančiam ~10k? Nepamirškime, kad be šito 100 EUR taip pat toliau veikia infliacija, veikia smarkiai išaugęs EURIBOR, smarkiai pabrangę skrydžių bilietai. Todėl gal dabar kalba net ne tiek apie pajamų didinimą, bet apie pajamų išsaugojimą.
Jei šiemet negaliu pasididinti pajamų, vadinasi kažkokiu būdu reikia mažintis išlaidas.
Vienas iš išlaidų mažinimo būdų yra optimizuotis mokesčius. Ne vengti, ne slėpti (kas būtų vagystė ir būtų nusikalstama), o prieinamomis, legaliomis priemonėmis optimizuotis. Lygiai kaip gyvenime nenorime permokėti už kitus dalykus (dažnai ieškome geriausio dealo, mėginame lėktuvų bilietus pigiau nusipirkti ir panašiai – nevagiame, bet išlaidas optimizuojame), taip pat nenorime permokėti ir mokesčių, jei tik galima.
Dažnas dirbantis pagal darbo sutartį pasakytų – “bet aš tai negaliu mokėti mažiau mokesčių”. Taip – pagal darbo sutartį dirbdamas negali. Bet niekas nėra prievarta varomas dirbti pagal darbo sutartį – čia yra kiekvieno pasirinkimas – kam, už kiek, ir kokia forma dirbti.
Kur link suku?
Išsamiau, su visais niuansais (jų yra, yra ir kompromisų, ypač Sodros fronte), parašysiu vėliau.
Kol kas tik pasakysiu, kad pakeisdamas verslo formą į Mažąją Bendriją, galiu laikytis mokestinę naštą ties <19% ilguoju laikotarpiu ir ties ~15.5% ateinančiais metais dėl pirmais MB veiklos metais taikomos 0% pelno mokesčio lengvatos.
Bus maždaug taip:
Atlyginimui and popieriaus nepadidėjus, į rankas jis padidės bent 5%. Taip, jis 2025 metais vėl kiek sumažės dėl atsirasiančio pelno mokesčio, bet manau per tą laiką pavyks pasikelti ir GROSS dydį.
Stay tuned!
15 responses to “Kaip sekasi man? Programuotojo atlyginimo istorija”
O kaip sekasi jums?
Tokių sumų dar nepasiekiau, bet laukiu metų pradžios, kol galėsiu įregistruoti MB. Irgi keliauju iš IDV, kaip PVM mokėtojas.
Dar daug nežinomybės su MB (nes bus nauja forma) ir nežinau ar teisinga būtų viską išsimokėti per vadovo atlyginimą – vardan mažiau klausimų ateity iš institucijų.
Tai, kad jau esu PVM mokėtojas yra gerai, bet neaišku ar VMI paprastai suteiks PVM mokėtojo statusą MB-ai, kai klientai EU (Ne PVM objektas) – o PVM susigrąžinti juk reikės, nes vadovas išrašinės PVM SF už paslaugas. Tai čia šiek tiek neramu.
Ar pats žadi 100k išsimokėti per vad. atlyginimą, ar pirmais metais labiau per Divus?
Gal jau turi dok. šablonų, kurių reiks steigiant MB (vadovo CPS, etc.?)
Ar žiūrėjai kur pigiausia atsidaryti verslo accountą? Pagal mane, revolut lyderiauja.
Žadi imti buhalterę, ar pats įvaldyti apskaitą? Mane šiek tiek neramina balansų, pelno/nuostolių ataskaitų ir aiškinamojo rašto teikimas metų uždarymui – aišku, tai gręsia tik po metų, bet norėtųsi viską nuo pradžių (dvejybiniai įrašai) vesti tvarkingai. Mano noras yra išvengti buhalterių (juk ne raketų mokslas).
Na, o pats lekiu susikurti e-parašo, nes RC akmens amžius, pasirodo su smart-id nepaeis.
Keep sharing!
Pirmais metais planuoju viską trauktis per dividendus – kadangi pelno mokestis vis tiek nulinis, manau taip bus paprasčiau – mažiau biurokratijos.
Plius, irgi esu PVM mokėtojas kaip fizinis, tai su civiline sutartim tada prasidės žaidimas – įmonė man PVM, aš VMI PVM, tada įmonė prašo, kad VMI PVM atiduotų. Teoriškai kaip ir viskas OK, bet kaskart kai kažko prašau VMI, jaučiuosi “nejaukiai”. Kažkaip linkstu prie požiūrio “aš iš jūsų nieko neprašau, o jūs palikite mane ramybėje”.
Aišku, čia tik pirmais metais – ateityje, siekiant optimizuotis pelno mokestį, matyt reiks žaisti su tuo PVMu ir dalį mokėtis pagal civilinę, dalį dividendais.
Iš kitos pusės, net ir blogiausiu atveju, ateity su 5% pelno mokesčiu ir 15% GPM, viską traukiant dividendais, našta laikytųsi tarp 19-20%, kas man dar priimtina.
Dėl MB registravimo PVM mokėtoja – jaučiu ten ta pati istorija bus kaip ir fiziniam registruojantis – gali nenorėti registruoti, bet per kelis kartus, pribūrus kaip kažką su PVM pirksi Lietuvoje, turėtų pavykti.
Verslo sąskaitą manau atsidarinėsiu vienam iš didžiųjų bankų. Kiek žiūrėjau tai lyg nėr ten brangu -Swed atrodo pirmais metais iš viso nemokamai duoda, paskui gal 8 EUR per mėnesį (nebent kažką dar praleidęs būsiu).
Dėl apskaitos – maniau irgi kad pats bandysiu žaisti ir mokytis, bet galiausiai nusprendžiau samdytis paslaugas ir geriau mokintis profesionalui prižiūrint ir patariant.
MB Vadovas, berods, privalo gauti atlyginimą, kad ir simbolinį.
Gal žinai, kaip šituo atveju, jei jau esi PVM mokėtojas, kaip fizinis, už paslaugas vis tiek reikės PVM SF išrašinėti (ar išrašinėti SF vadovui prievolės nėra, jei pajamos iš MB nesiekia 45k?), ar ketini išsiregistruoti iš PVM mokėtojų pirmiems metams?
Ne, MB vadovas neprivalo gauti atlyginimo.
Esant PVM mokėtoju reikia sąskaitą savo MB su PVM išrašinėti deja, nors ir 1 eurą pagal civilinę išsimokant.
Pirmais metais kaip fizinis liksiu PVM mokėtoju, bet kaip sakiau, planuoju viską dividendais išsiimti.
Galbūt po metų, kai mano kaip fizinio PVM deklaracijose bus nuliai, VMI lengvai išregistruos mane kaip fizinį iš PVM mokėtojų ir tada galėsiu iki 45k išsimokinėti pagal civilinę nakvaršinant galvos PVMais, o likusią dalį dividendais su 5% pelno mokesčiu ir 15% GPM (dar nežinau tiksliai kaip, bet kombinuot galima visaip ten).
Kol kas, esu prisipirkęs dalykų su PVM kaip fizinis ir vis PVM susigrąžinėju, tai nemanau, kad VMI patiks jei aš taip staiga dabar nuspręsiu, kad nebenoriu būt PVM mokėtoju.
Pinigine prasme gan idomi statistika, dar idomiau butu paskaityt ir ne su atlygiu susijusia dali. Ar kilo su uzdarbiu ejusios atsakomybes, buvo sokinejama per kelias imones ar atlyginimas buvo keliamas toje pacioje vietoje (keiciant kontrakta). Kaip nutiko su pirmu kontraktu, pats pradejai ieskot ar pasiule, rekomendavo. Visalaik pavykdavo is pirmo karto gauti kontrakta ar ne? Kaip rinkdavais kur ieskot kur aplikuot?
Ketinu ateityje išsiplėsti ir kažkokia apimtimi paliesti ir šias temas.
Jei trumpai – programuogojo atsakomybės mano nuomone natūraliai auga su patirtimi. Atlyginimas su tuo gali koreliuoti, o gali ir ne. Esu turėjęs pasiūlymų paaukštinti pareigose, bet pasilikti dirbti už tą patį atlyginimą (nes “atsakomybės” gi, “patirtis”, bet “pinigų dabar daugiau mokėt negalim”), o esu atlyginimą kelis kartus pasikėlęs ir pareigų nei formaliai, nei neformaliai nekeitęs.
Tačiau ženkliausi atlyginimo šuoliai (dažinausiai viskas kas 20%+, nekalbant jau 50%+ ar 100% padidėjimus), visada yra pasekmė darbo pakeitimo. Nėra kito būdo ženkliai didintis pajamas (šiandien, o ne po metų, “kai galimybės leis”, “kai ateis kitas review ciklas”, ir pan.), kaip tik keisti darbą.
Būtų įdomu sužinoti detaliau. Kaip pritrauki darbdavių dėmesį? Kaip pasireki projektus? Kaip planuoji karjerą? Ką rekomenduotum perskaityti/peržiūrėti apie derybas dėl algos?
Prie to pačio, taip pad įdomu kaip ir kur ieškoma naujo projekto/darbdavio? Linkedin? Kitos platformos?
O kaip pačius darbus tvirtinate su klientu. Ar tai priėmimo-perdavimo aktai? Kaip pati sutartis atrodo, kai yra sutartas metinis atlygis, o SF išrašomos kas mėn? Ar pas jus kontrakai yprastai terminuoti?
Jei kas mėn. pateikiate priėmimo-perdavimo aktus, kaip detalizuojate darbus? (t.y. turite valandinį įkainį ir detalizuojate kiek valandų kokie darbai truko, ar kažkaip kitaip be valandinio įkainio?)
Juk skirtingų mėnesiu SF sumos turbūt skiriasi, ar yra vienodos?
Esu visokių situacijų turėjęs.
Kas dėl pačios sutarties – svarbu, kad ji būtų surašyta taip, kad neatrodytų kaip darbo sutartis. Turi būti parašyta, kad manęs klientas neįdarbina, kad aš kliento neatstovauju ir niekaip kitaip nereprezentuoju, kad esu tik niekaip nesusijęs kontraktorius ir parduodu paslaugas. Kad pats nusistatau darbo laiką, kad galiu samdyti darbuotojus ir deleguoti darbus ir taip toliau ir panašiai. Kad dirbu savo priemonėmis. Nieko negali būti užsimenama apie jokius benefitus, atostogas ir panašiai. Čia yra svarbiausia, kad nebūtų už ko kabintis, kad tai neva yra “darbo santykiai”.
Realiai, žinoma, klientas žino, kad dirbu aš, kad nieko nesamdau, o ta frazė, kad galiu samdyti ir deleguoti – tik biurokratinis formalumas, kurio reikia, ir kuris visuose kontraktuose būna.
Lygiai taip pat, nepaisant to kas ten parašyta, klientas suteikia darbo priemones, apmoka už komandiruotes (jei jų reikia), dažniausiai suteikia apmokamas atostogas (žinoma, sąskaita būna išrašoma kaip už darbą, niekas gi nepatikrins).
Jokių formalių “darbų tvirtinimų” ar kažko panašaus nebūna ir niekam to nereikia. Kas mėnesį klientui siunčiu sąskaitą “už suteiktas paslaugas” (kartais prie pačios sutarties būna priedas, kuriame ten aprašoma kokios ten paslaugos – konsultavimas, programinės įrangos kūrimas/derinimas pagal poreikį, ar kažkas panašaus).
Dėl sumos sutartyje ir mėnesinėse sąskaitose irgi visokių variantų esu turėjęs. Buvo, kad sutartyje nurodomas valandinis įkainis (metuose standartiškai yra 2080 darbo valandų) ir tada išrašinėdavau sąskaitas kas mėnesį skirtingas, priklausomai nuo darbo dienų skaičiaus tą mėnesį (8h/d). Tokiu atveju nurodydavau valandų skaičių ir sumą.
Kitais atvejais būdavo, kad sutartyje nurodomas mėnesinis įkainis – tada tiesiog kas mėnesį tas pats skaičius sąskaitoj (nesvarbu ar dirbama tada buvo, ar atostogaujama, ar kažkas tarpe).
Terminai – irgi yra buvę įvairiai. Esu turėjęs ir terminuotų (ant popieriaus – vėlgi, tai tik formalumas ir kasmet sutartis būdavo atnaujinama) ir be termino.
Beje, man excelis sako kad mazdaug nuo 202432.80 labiau apsimoka IV (jei MB samdomas buhalteris tai dar anksciau).
Kogero taip ir yra.
Su individualia veikla, pajamom artėjant link begalybės, mokestinė našta artėja link ribinio 10.5% tarifo.
Su MB, turėtų būti visai kitaip – iki 300k pelno dar gali taikytis 5% pelno mokestis plius 15% GPM, kas viso yra apie 19.75% našta. Tačiau virš 300k, įsijungia 15% pelnas, tai ribinis tarifas bus 27.75%.
Tas irgi, bet šiuo atveju iki 300k skirtumą daro:
1. MB daug išlošia ant to kad Sodrai moka tik PSD nuo minimumo. IV Sodrai moka apie 16K PSD+VSD (uždėtas cap’as, bet kaip teisingai pastebėjote kiekvienais metais slenka kartu su MMA).
2. Tačiau IV gali “pasiimti” 30% visai be mokesčių kas yra 45K prie 150K ir didėja iki 90K prie 300k. O MB mažiausiai apmokestinamų pajamų cap’as iki 45K yra vadovui (tačiau jis turi sumokėti 15% GPM)
Tokiu būdu maždaug prie 200K (slenka kiekvienais metais) nauda is neapmokestinamų 30% persveria.
Pazaidziau su 2022 ir 2023 Sodros lubomis. Ir gavosi, kad jei 2024 IV apsimoka nuo ~202K, tai 2023 apsimokejo nuo ~182K, o 2022 nuo ~164K.
Riba slenka sparciau nei galvojau. Tikrai verta MB registruoti!