Man patinka pinigai. Patinka juos uždirbti ir patinka juos leisti. Manau, kad kol kas neblogai su jais tvarkausi. Pasipasakosiu kaip atrodo mano dabartinis paveikslas, ir ką planuoju toliau (ir kodėl priimta mokesčių reforma man nebaisi).
Pradžiai bendrai apie dalykus, galiausiai vėl apie mokesčius.
Priešistorė
Pradžioje viskas buvo paprasta. Vienas bankas, viena sąskaita, viena debetinė kortelė, vienas atlyginimas.
Gan greitai pamačiau, kad pinigų vis lieka ir sąskaita pildosi greičiau nei tuštėja. Tada atsidariau antrą sąskaitą ir perkėliau kortelę prie jos, kad “kortelėje” būtų tik tiek pinigų, kiek tuo metu gali reikėti, ir kad visi pinigai nebūtų pasiekiami per kortelę. Taip tarsi pradėjau atskirti pinigus vartojimui, nuo santaupų.
Neilgai trukus prisidėjo kreditinė kortelė (net neatsimenu kaip, bet įtariu, kad bankas tiesiog “pardavė”).
Kažkada vėliau, šalia atsirado kitas bankas, suteikęs kreditą geresnėmis sąlygomis nei norėjo suteikti “namų” bankas. Tokiu būdu atsirado dar dvi sąskaitos (viena be kortelės, kita kortelei iš įpročio) kitame banke.
Tuo metu jau dirbau “ant savęs”, ir klientam išrašinėdavau kas mėnesį sąskaitas, tad atlyginimo pinigus kreipdavau tai į vieną, tai į kitą banką pagal nuotaiką (kokią banko sąskaitą apokėjimui nurodydavau išrašytoje sąskaitoje, ten pinigus ir vesdavo).
Kažkuriuo metu į miksą įsijungė Revolut’as. Jį irgi pradėjau naudoti be jokios sistemos – “pagal nuotaiką”.
Pinigų visada pakako, bet jokios sistemos jų valdymui ilgą laiką neturėjau – tiesiog laikiau kažkokią finansinę pagalvę vieno iš bankų sąskaitoje, ir užtikrindavau, kad kitose sąskaitose irgi “kažkiek pinigų būtų”.
Investuoti pradėjau daugiau kaip prieš dešimtmetį per bankų siūlomus investicinius fondus. Kažkuriuo metu reguliariai mesdavau po tūkstantį eurų kas mėnesį, vėliau, nutikus gyvenimui pinigus buvau nukreipęs kitur ir investavimas buvo apstojęs.
~2019 metais vėl pradėjo rastis daug laisvų pinigų, kuriuos pradėjau kišti į IBKR ir per ten pirkti tiek ETF’us, tiek pavienes akcijas. Gal apie tai išsamiau papasakosiu vėliau ir atskirai – ten irgi daug pamokų buvo išmokta.
2024 metais atsidariau MB, kas į visą miksą įmetė dar vieną sąskaitą ir šusnį sudėtingumo (complexity) – nors tai tie patys mano uždirbti pinigai, priėjimas prie jų pasidarė “įdomesnis” mainais į mažesnius mokesčius ir galiausiai daugiau pinigų kišenėje. O ta kišenė nejučiom tapo savotiška asmenine finansų sistema.
Šiandieninis paveikslas
Struktūra
Dabartinėje struktūroje su MB, egzistuoja du pinigų “krepšeliai” – asmeninis, ir įmonės.
Realiai, visa tai priklauso man, bet įmonėje esantis turtas yra kiek apribotas ir negaliu jo tiesiogiai naudoti asmeninam poreikiam tenkinti.
Asmeninis finansinis turtas:
- Einamosios sąskaitos bankuose – max keli šimtai eurų, pagrinde e-sąskaitų apmokėjimui.
- Atskiros sąskaitos debetinėms kortelėms – iš senų laikų, realiai naudojamos tais labai retais atvejais kai reikia Lietuvoje casho pasiimti.
- Kreditinės kortelės – beveik visom einamosiom mėnesio išlaidom.
- Neterminuoti indėliai SEB (finansinė pagalvė, atsidėjimai mokesčiams, atskirai GPM ir PVM).
- Investicijos
- IBKR (ETF ir pavienių akcijų mix, ~90% portfelio)
- SEB fondai (iš seniai, pirmų investavimo žingsnių, ~4% portfelio)
- Computershare (akcijos iš senų darbų, ~3% portfelio)
- Kraken (crypto, ~1% portfelio)
- Mintos (P2P paskolos ~2% portfelio)
- Carta (akcijos ir opcionai iš mažų US įmonių, kuriose teko dirbti – vertė nežinoma, kol kas viskas nelikvidu)
Įmonės finansinis turtas:
- Įmonės sąskaita banke
- Įmonės IBKR
Srautai
Pagrindinės įplaukos ateina iš kliento į įmonės sąskaitą mėnesio gale. Kartais atsiranda side gigų, kurie random papildo, bet čia reikalas labai nepastovus. Paskutinę mėnesio dieną dedikuoju pinigų vedžiojimams.
Persivedu iš įmonės sąskaitos į asmeninę sąskaitą vadovo atlyginimą pagal civilinių paslaugų sutartį.
Iš asmeninės sąskaitos:
- Pirmiausia pervedu į neterminuotą indėlį mokėtiną PVM – jį sumoku VMI kartą per pusmetį. (Apie srautų optimizavimą ir vadovo GPM užsakitymą iš įmonės PVM permokos rašiau anksčiau).
- Pilnai padengiu kreditinių koretlių balansus (nors teoriškai galiu be palūkanų naudoti kreditą 1.5-2mėn, šito maksimaliai netempiu).
- Sumoku už komunalines paslaugas.
- Pasilieku dviejų bankų einamosiose sąskaitose, į kurias krenta kažkokios e-sąskaitos po ~200 eur, jei reikia, dasipildau finansinės pagalvės indėlį, ir visą kitą vedu į IBKR investavimui.
Kitas srautas in yra dividendai iš investicijų (šiai dienai ~15k per metus) IBKR, kurie jau būna apmokestinti (US witholding tax, 15% dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties tarp US ir Lietuvos). Šitie pinigai lieka IBKR ir kol kas yra reinvestuojami.
Investavimas
Iki šiol investuodavau tik aš pats kaip fizinis asmuo savo vardu.
Buvo visokių periodų – pradėjau nuo periodinio 1k/mėn, tarpais griežtai periodiškai vesdavau į IBKR po 3k kas mėnesį. Turint MB ir kas mėnesį išsimokant mažiau (100k/12/mėn), didesnis laisvų pinigų kiekis atsirasdavo ketvirčiais išsimokant dividendus.
Nuo šių metų į investavimą įjungiau ir savo MB – kodėl ir kaip tai veikia – skaitykite toliau.
Asmeninis
Iš to ką rašiau pinigų srautų skyriuje, išsidaviau, kad investicijos man generuoja šiek tiek pasyvių pajamų, dividendų.
Galbūt tai nėra pati gudriausia strategija, nes dividendai, nors ir reinvestuojami, nukraujuoja mokesčiams. Bet matyt nesu visada ir visai racionalus – man patinka matyti nuolat augantį pinigų srautą, kuris galbūt ateityje pakeis darbo pajamas.
Na, ir straipsnį berašant, galutinai buvo patvirtintas GPM kėlimas viskam išskyrus dividendus (lieka 15%), tad gal verta bus ateinantiems metams realokuoti didesnę portfelio dalį dividendų generavimui, bei pradėti naudoti šias 15% apmokestinamas pajamas kasdieniam poreikiam, o investavimą maksimaliai vykdyti per įmonę su 7% pelno mokesčiu, su perspektyva išsigryninti viską ateityje (galbūt reziduojant ten, kur GPM bus 0%).
Didžioji dalis mano portfelio yra IBKR sukišta į vieną ar kitą indeksą sekančius ETF’us – tiek EU domiciled, tiek US domiciled (kad apeiti nesąmoningus EU apribojimus jų pirkimui, perku juos parduodamas cash-secured PUT opcionus – jei įdomu – rašykit, galėsiu papasakoti atskirai), bei į šusnį atskirų US akcijų (dėl idiotiškų EU apribojimų, prireikė laiko išmokti workaroundams norimų ETF nusipirkimui).
Dar, iš senų laikų turiu akcijų Computershare platformoje, bei keletą SEB investicinių fondų.
Na ir esu pažaidęs kažkada su crypto nesąmonėmis ir P2P kažkuriuo metu. Minimaliai ten, nepildau ir neliečiu.
Juridinis
2024 metais išsimokėdavau kas ketvirtį iš MB sau dividendus, nes pirmais metais įmonei negrėsė pelno mokestis ir galėjau visus pinigus išsiimti su viso 15% mokesčiais (tik GPM). Tuos pinigus pagrinde kreipiau į IBKR asmeniniam investavimui.
2025 metais įmonė jau turės mokėti pelno mokestį, tad dividendus išsiimti asmeniškai jau kainuoja viso 20.1% (6% pelno mokestis įmonei ir išsimokėjus kas lieka, tada dar 15% GPM asmeniškai). Todėl paskaičiavau, kad labiau apsimoka kol kas pinigų “nenusiiminėti”. Pelno mokestį sumokėsiu kitąmet kaip priklauso, bet vietoj pinigų marinavimo sąskaitoje ir kas ketvirtinio išsimokėjimo investavimui asmeniškai (kas sukuria 15% GPM prievolę), atsidariau įmonės IBKR sąskaitą ir metu pinigus ten -> VWCE. Tegu auga.
Matematika tokia. Skaičių paprastumo dėlei, sakykim, kad pelnas buvo 100,000.
Taip pat, irgi paprastumo ir matematikos dėlei sakykim, kad per metus turėsim 10% prieaugį investuotai sumai, ir kad norėsim jį realizuoti.
Investuoja FIZINIS asmuo
Kad investuočiau aš pats, įmonė man pirmiausia turi išmokėti savo pelną.
Tam, pirmiausia reikia atskaičiuoti pelno mokestį -6% (dar kitais metais bus 7%), įmonėje lieka 94k.
Tada, įmonė man išmoka 94k, nuo kurių man reikės susimokėti 15% GPM.
Vadinasi atsidedu 94k*0.15=14,1k.
Lieka investavimui: 94k-14,1k=79,9k.
Matom, kad jau nuo pelno valstybė paėmė 20.1%.
Investuoju asmeninius pomokestinius 79,9k.
Sakykim po metų priaugo 10%: +7990.
Realizuoju ir nuo 7990 turiu sumokėti 15% GPM: 7990*0.15=1198.5. Uždirbta 7990-1198.5=6791.5.
Viso realizavęs ir atsiskaitęs su valstybe turiu 79k (pradinė investuota suma) + 6791.5 = 86,691.5
Investuoja įmonė
Įmonė turi 100k pelno, nuo kurių susimoka 6% pelno mokestį, lieka 94k.
Įmonė investuoja 94k.
Sakykim po metų priaugo 10%: +9400.
Įmonė parduoda investicijas ir turi susimokėti 6% pelno mokestį nuo 9400: 9400*0.06=564. Lieka uždirbta 9400-564=8836.
Dabar įmonė turi 94k (pradinė investuota suma) + 8836 = 102,836.
Sakykim, įmonė tada pelną paskirsto.
Pelno mokestis jau sumokėtas, gaunu 102,836. Turiu sumokėti 15% GPM.
102,836*0.15=15,425.4.
Man lieka 102,836-15,425.4=87,410.6
Čia matosi, kad net ir sumokėjus absoliučia verte daugiau mokesčių investuojant per įmonę, galiausiai pinigų lieka šiek tiek daugiau. Nes įdarbinti galima daugiau pinigų – jie yra įdarbinami prieš jų apmokestinimą GPM’u.
Tuo tarpu nuostolio atveju, abiem atvejais liktų tiek pat. Susiveskite Google Sheets ir pažaiskite su skaičiais.
Kaip ir no-brainer gaunasi tada – sėkmės atveju visada išlošiam, ir kuo ilgiau laikom, tuo išlošiam vis daugiau, ir tuo pačiu blogiausiu atveju reliatyviai su investavimu asmeniškai, nieko neprarandam.
Nepamirškime, kad čia tik pavyzdys ir realybėje investuojama juk bus ilgam. Kas metus pelnas tikrai nebus realizuojamas. Pinigų išėmimą ir apmokestinimą GPM’u galima nukelti iki nežinia kada ateityje.
Galbūt kai norėsis viską realizuoti, suma bus jau pakankamai didelė (o gal GPM’as dividendam bus pakeltas, kad nesinorės jokiais būdais jo mokėti), kad apsimokės pusmetį apsigyventi Dubajuje ir tada išsiimti viską be jokio pajamų mokesčio. O gal atsiras kokia kita schema – tai jau ateities problemos. O kol kas, pinigai lai dirba. Kuo jų bus daugiau, tuo ir galimybių ateityje bus daugiau.
Taip pat, nepamirškime, kad investuojant per įmonę, visi brokerių, administraciniai mokesčiai (kad ir kokie atrodytų nereikšmingai maži, jie sumuojasi) yra priskiriami įmonės išlaidoms, kas mažina apmokestinamą pelną. Šitas negalioja investuojant per fizinį asmenį.
Išlaidų valdymas
Niekada nevedžiau asmeninio biudžeto ir nenusistatinėjau kažkokių ribų kam ir kiek galiu viso per kažkokį laiko tarpą išleisti. Visada gyvenau laisvai, per daug savęs nevaržydamas. Tik matyt charakteris kažkiek skūpas yra, tad nors ir pinigų visada uždirbdavau, niekada jų maksimaliai netaškydavau. Leidžiu juos ten, kur man asmeniškai tai teikia malonumą (kelionės, maistas). O kur neteikia (mašinos, blizgantys rūbai) – meh.
Sekti išlaidas atidžiai visada būdavo sudėtinga, nes tradiciniai bankų įrankiai informacijos susisteminimui rodydavo tik dalį paveikslo, nes mano finansai pastoviai yra išsibarstę tarp bankų.
Tačiau prieš keletą metų atradau sistemą, kuri man veikia mano pinigų srautų duomenų analizei ir pradėjau tai sistemai šerti visus savo bankų išrašus. Apie technines detales galėsiu papasakoti atskirai.
Kol kas, apie tai, ką rodo duomenys.
Metinės išlaidos (neskaitant mokesčių nuo gross pajamų) daug metų gan stabiliai laikosi ~50k (+-10k). Labai įdomu, kad nepaisant infliacijos ir viso ko, šita suma atrodo stabiliai nusistovėjusi.
Išlaidų pasiskirstymas (NET, po išlaidų mokesčiams) metai iš metų irgi gan stabilus:
- ~30% kelionių išlaidos.
- ~20% asmeninės (sportas, sveikata, higiena).
- ~18% maistas (įskaitant restoranus).
- 10-15% namų apyvoka, technika.
- ~5% komunalinės išlaidos, internetai, telefonai, televizijos.
- iki 4% transporto išlaidos, įskaitant mašinos priežiūrą, benziną (daug nevairuoju, daug daugiau skraidau), bei visokius Uberius.
- ir likusi nereikšminga dalis išeina rūbam, draudimam, finansų paslaugom, cashui.
Teisybės dėlei – maistas tai čia groceries + restoranai, o po groceries patenka visos Maksimos, kur perkama ne tik groceries, bet ir dalis household reikalų. Visokie Domestos, šikpopieriai, skalbimo ir panašiai reikmenys žinoma nėra maistas. Bet plius minus.
Investavimo nelaikau išlaidomis – investavimui tenka viskas, kas nepapuola po išlaidomis, ir pajamom augant, investavimui liekanti dalis auga (~70k/metus šiai dienai).
Kodėl apie tai rašau? Nes žinojimas kiek tau reikia pinigų patogiai gyventi yra kritinis tolesniam finansų planavimui ir mokesčių optimizavimui.
Kas bus toliau?
O ne! Socdemai nori išbuožinti “turčius” ir dabar man jau reikės daug daugiau mokesčių mokėti 🙁
Na ne, nereikės – pažiūrėkime.
15% GPM liko:
- Dividendam (tiesa, jiems išmokėti įmonė prieš tai turi sumokėti pelno mokestį, kas mano atveju nuo dar kitų metų bus nebe 6%, o 7%).
Tad bendra mokestinė našta pinigus išsiimant šiuo keliu bus 20.95% prie naujo 7% pelno mokesčio.
Tačiau 15% galioja ir gaunamiem dividendam iš užsienio įmonių akcijų. - Ne per darbo santykius gautoms pajamoms (čia patenka vadovo atlyginimas pagal CPS) iki 12 VDU. 12 VDU 2025 metais yra 25306.56 EUR. Vadinasi 25k galima išsimokėti per CPS su 15% GPM.
Asmeninė išlaidų analizė sako, kad man patogiam gyvenimui reikia ~60k per metus, o kitką galiu ramiai investuoti ateičiai. Kaip rašiau anksčiau, investuoti laisvai galima per įmonę, mokant tik 7% pelno mokestį ir investicijų išgryninimą nukeliant į ateitį.
15% apmokestinami dividendai iš investicijų ~15k plius 15% apmokestinami CPS 25k bus viso 40k – 15% GPM = 34k asmeninėje kišenėje.
Dar reikia “susiveikti” ~26k. Galima juos toliau imti per CPS, mokant 20% GPM. 20% tarifas galios pajamom nuo 12 VDU iki 36 VDU, kas yra 76k.
Vadinasi 51k virš pradinių nusiimtų 25k bus apmokestinami 20%. Tam, kad kišenėje turėčiau dar 26k, man reikia išsimokėti papildomai 32.5k, apmokestinamus 20%.
Pažiūrim, kiek bendrai gavosi mokesčių:
- Už US įmonių dividendus 15000*0.15 = 2250 EUR pasiima US
- 25000*0.15 = 3750 EUR GPM gauna Lietuva
- 32500*0.2 = 6500 EUR GPM gauna Lietuva
Mano bendra našta patogiam gyvenimui nuo 72500 gross pajamų yra 17.24%.
Imant 170k MB pajamas, nuo 25000+32500=57500 išsimokėtų per CPS, virš 100k su 7% pelno mokesčio tarifu liks growth investavimui per įmonę.
Kai po kažkiek metų norėsiu realizuoti ir išsigryninti įmonės investicijas, galėsiu ramiai pasvarstyti pusmečio parezidavimą ten, kur man nereiktų mokėti GPM.
Tokiu atveju, bendra našta nuo 170k MB originalių pajamų gautųsi ~10.66%.
Taip pat, kadangi mokesčių pakeitimai įsigalios tik nuo ateinančių metų, yra laiko pasiruošti ir galbūt esamas asmenines investicijas realokuoti taip (asmeninis – SCHD&chill, įmonė VWCE&chill), kad jos generuotų daugiau dividendų, kas didintų 15% apmokestinamas pajamas ir mažintų poreikį imtis jas su 20% tarifu.
Čia galima smagiai pasižaisti Google Sheets lentelėje susirašius formules.
Mano atveju, norėdamas kasdienių išlaidų mokesčius optimizuotis iki 15%, turėčiau iš pasyvių investicijų generuoti 46k per metus. Įdomus momentas, kad šių pasyvių investicijų atveju, mokesčius gauna ne Lietuva, o dažniausiai juos pasilieka US. Liūdnesnis toks.
Žinoma, tiksliam planui konsultuosiuosi su profesionalais, bet jokios didelės bėdos nematau – viską galima atitinkamai susiplanuoti ir mokesčių nepermokėti.
Man kažkaip taip gaunasi, kad visad kai valdžia nori pakelti, ar “pakelia” man mokesčius, aš sugebu jų pradėti mokėti mažiau nei mokėjau iki tol. Realiai man yra priimtina mokėti iki 20% nuo pajamų, nes puikiai suprantu, kad mokesčius mokėti reikia, kad ir kaip su jais viešas sektorius nemoka atsakingai elgtis. Tačiau 20% yra ta riba, virš kurios lipimo jau nebetoleruoju. Ir kiekvienas bandymas mane bausti man sukelia atvirkštinę reakciją – norit išspausti iš manęs daugiau? How about mažiau – watch me.
Taip pat ačiū už panaikintą NT mokestį. Daug metų mokėjau, o dabar dar ir čia sutaupysiu.
Viskas bus gerai!